ubagija

×ubagijà sf. (2) Ds, (4) 1. Švnč, Ds ubagai, ubagų visetas: Ten gyvena pati ubagija, t. y. patys ubagai J. 2. vieta, kur gyvena daug ubagų, daug neturtingų žmonių: Tikra ubagijà ten Gs. Ubagijõn nutekė[jo] Dglš. 3. vargas: Ubagijà buvo ir bus Gs. 4. žr. ubagynas 1: Į ubagìją ar kur – kur tu besikelsi Pnm.